Piešimas ir stresas
Kaip piešimas mažina nerimą, įtampą, stresą?
Veikiausiai girdėjote, kad nerimą, įtampą ir stresą mažina buvimas dabarties momente?
Būkite čia ir dabar!
Tik kaip tą padaryti, jeigu mūsų smegenys visą laiką aktyvios?
🧠Mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad piešiant ~ po 20min. mūsų smegenų dažnis ima žemėti ir mes atsipalaiduojame, pasineriame į meditatyvinę būseną, kurioje galime kokybiškai pailsėti, atsijungti nuo dienos rūpesčių ir problemų.
🧠O po 45min. ima mažėti kortizolio (streso hormono) lygis kraujyje, dėl to mažėja nerimas, įtampa ir stresas.
Būtent tokioje, gilaus atsipalaidavimo būsenoje, žmogus ilsisi ir būna dabarties momente – procesas taip įtraukia, kad laiko tėkmė tarsi sustoja, o jūs ištirpstate piešimo procese, nereikalingos mintys išgaruoja.
Būkite čia ir dabar!
Tik kaip tą padaryti, jeigu mūsų smegenys visą laiką aktyvios?
🧠Mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad piešiant ~ po 20min. mūsų smegenų dažnis ima žemėti ir mes atsipalaiduojame, pasineriame į meditatyvinę būseną, kurioje galime kokybiškai pailsėti, atsijungti nuo dienos rūpesčių ir problemų.
🧠O po 45min. ima mažėti kortizolio (streso hormono) lygis kraujyje, dėl to mažėja nerimas, įtampa ir stresas.
Būtent tokioje, gilaus atsipalaidavimo būsenoje, žmogus ilsisi ir būna dabarties momente – procesas taip įtraukia, kad laiko tėkmė tarsi sustoja, o jūs ištirpstate piešimo procese, nereikalingos mintys išgaruoja.
Piešimo etapai
Kokius etapus patiria kiekvienas piešiantis?
Pradėjus piešti, jūs galite susidurti su plačiu spektru savo emocijų. Piešimas iškels į paviršių daug neigiamų emocijų ir įsitikinimų. Neišsigąskite. Dauguma patiria labai panašius jausmus. Čia surasite pagrindinius, lengvai atpažįstamus, 4 etapus.
Duokite sau laiko išgyventi kiekvieną etapą, neskubinkite savęs! Priimkite tai kaip natūralų augimo ciklą. Niekas nepradeda nuo finišo – visi pradeda nuo starto linijos.
🔹I etapas. Atmetimo etapas
Norisi piešinį suplėšyti, išmesti arba darbas nuvertinamas kaip nesąmonė, kažkokia keverzonė. Būna, kad žmonės sako - negaliu žiūrėti į tą savo piešinį!
Ir jeigu nesuplėšyti, tai norisi bent jau paslėpti į giliausią stalčiaus kampą, kad tik nematyti. Nes pažiūrėjus pakyla nemalonūs pojūčiai - visa ta keverzonė su savo krengeliais sugeba įsiūbuoti vidinį pasaulį.
🔹II etapas. Neigimo reakcija
Šitame etape vis dar norisi kabinėtis prie savo darbo, dairytis į kitus, kad kažkam kitam gavosi geriau, jaučiamas jausmas “nepakankamai”.
Sunku susieiti piešinį su savo vidiniu pasauliu, atliktas darbas jaučiasi kaip svetimas, gyvenantis savo atskirą gyvenimą.
🔹III etapas. Priėmimo reakcija
Norisi į savo darbą žiūrėti, tyrinėti. Šitame etape žmogus jau lengvai gali apibūdinti, ką ir kodėl nupiešė, ką jam reiškia vienas ar kitas objektas, ką jis įžvelgia, kokią prasmę suteikia. Gali įvardinti kilusias emocijas, jausmus, kūno reakcijas, mintis kurios kilo piešiant.
Kyla minčių ir noras rodyti savo kūrybą. Darbas priimamas kaip individuali saviraiška.
🔹IV etapas. Pasitenkinimo reakcija. Jaučiamas malonumas piešiant, tampa įdomus pats procesas, įdomu stebėti savo reakcijas, vidinį pasaulį. Žmogus leidžia sau išreikšti save taip, kaip gaunasi, nekelia sau reikalavimų, kaip turėtų gautis.
Džiaugiasi baigtiniu rezultatu, nori savo darbus rodyti, jaučia estetinį pasitenkinimą.
Procese pailsi, atsipalaiduoja ir stiprina savo savivertę.
Kokiame etape jūs bebūtumėte šiuo metu – žinokite, jog tai natūralus procesas, pažįstamas daugumai praktikuojančių piešimą.
Duokite sau laiko išgyventi kiekvieną etapą, neskubinkite savęs! Priimkite tai kaip natūralų augimo ciklą. Niekas nepradeda nuo finišo – visi pradeda nuo starto linijos.
🔹I etapas. Atmetimo etapas
Norisi piešinį suplėšyti, išmesti arba darbas nuvertinamas kaip nesąmonė, kažkokia keverzonė. Būna, kad žmonės sako - negaliu žiūrėti į tą savo piešinį!
Ir jeigu nesuplėšyti, tai norisi bent jau paslėpti į giliausią stalčiaus kampą, kad tik nematyti. Nes pažiūrėjus pakyla nemalonūs pojūčiai - visa ta keverzonė su savo krengeliais sugeba įsiūbuoti vidinį pasaulį.
🔹II etapas. Neigimo reakcija
Šitame etape vis dar norisi kabinėtis prie savo darbo, dairytis į kitus, kad kažkam kitam gavosi geriau, jaučiamas jausmas “nepakankamai”.
Sunku susieiti piešinį su savo vidiniu pasauliu, atliktas darbas jaučiasi kaip svetimas, gyvenantis savo atskirą gyvenimą.
🔹III etapas. Priėmimo reakcija
Norisi į savo darbą žiūrėti, tyrinėti. Šitame etape žmogus jau lengvai gali apibūdinti, ką ir kodėl nupiešė, ką jam reiškia vienas ar kitas objektas, ką jis įžvelgia, kokią prasmę suteikia. Gali įvardinti kilusias emocijas, jausmus, kūno reakcijas, mintis kurios kilo piešiant.
Kyla minčių ir noras rodyti savo kūrybą. Darbas priimamas kaip individuali saviraiška.
🔹IV etapas. Pasitenkinimo reakcija. Jaučiamas malonumas piešiant, tampa įdomus pats procesas, įdomu stebėti savo reakcijas, vidinį pasaulį. Žmogus leidžia sau išreikšti save taip, kaip gaunasi, nekelia sau reikalavimų, kaip turėtų gautis.
Džiaugiasi baigtiniu rezultatu, nori savo darbus rodyti, jaučia estetinį pasitenkinimą.
Procese pailsi, atsipalaiduoja ir stiprina savo savivertę.
Kokiame etape jūs bebūtumėte šiuo metu – žinokite, jog tai natūralus procesas, pažįstamas daugumai praktikuojančių piešimą.
Kaip piešimas keičia gyvenimą
Kaip piešimas keičia gyvenimą?
Prisijaukinus piešimą, kiekvienas patiria, savo individualius procesus.
Daugumai piešimas iškelia į paviršių tai, ką net nuo savęs norisi paslėpti – užslopintas emocijas, norus, prisiminimus, nuoskaudas...
Suaštrina kai kurias savybes – perfekcionizmą, kontrolę, griežtumą ir kritiką sau, pyktį...
Draugystės su piešimu pradžia – kiekvienam skirtinga. Bet nenutraukite draugystės tik todėl, kad pradžia sunki.
Čia kaip į nešvarią stiklinę pripylus vandens – pradžioje vanduo bus drumzlinas, o vėliau, kuo daugiau pilsite, tuo greičiau gersite švarų vandenį.
Draugystė su piešimu jus apdovanos – išlaisvins, sustiprins savivertę, pasitikėjimą savimi, išmokys geriau suprasti save.
Jūs net nepajusite, kaip jūsų gyvenimas pasikeis į šviesesnę pusę – su daugiau vidinės ramybės, santarvės su savimi ir aplinkiniu pasauliu, daugiau geresnės nuotaikos ir pastabumo jus supančiam pasauliui, tvirtesniais santykiais su artimaisiais ir kolegomis, su daugiau ryžto ir drąsos gyventi savo gyvenimą, su daugiau meilės sau.
Piešiant nepradės pinigai ant medžių augti ir loterijoje, galbūt, nelaimėsite. Bet yra labai didelė tikimybė, kad jūs visa savo esybe pajusite, kad jums to ir nereikia. Kad jus daro laimingu meilė, taika, ramybė, švelnumas, atjauta...
Daugumai piešimas iškelia į paviršių tai, ką net nuo savęs norisi paslėpti – užslopintas emocijas, norus, prisiminimus, nuoskaudas...
Suaštrina kai kurias savybes – perfekcionizmą, kontrolę, griežtumą ir kritiką sau, pyktį...
Draugystės su piešimu pradžia – kiekvienam skirtinga. Bet nenutraukite draugystės tik todėl, kad pradžia sunki.
Čia kaip į nešvarią stiklinę pripylus vandens – pradžioje vanduo bus drumzlinas, o vėliau, kuo daugiau pilsite, tuo greičiau gersite švarų vandenį.
Draugystė su piešimu jus apdovanos – išlaisvins, sustiprins savivertę, pasitikėjimą savimi, išmokys geriau suprasti save.
Jūs net nepajusite, kaip jūsų gyvenimas pasikeis į šviesesnę pusę – su daugiau vidinės ramybės, santarvės su savimi ir aplinkiniu pasauliu, daugiau geresnės nuotaikos ir pastabumo jus supančiam pasauliui, tvirtesniais santykiais su artimaisiais ir kolegomis, su daugiau ryžto ir drąsos gyventi savo gyvenimą, su daugiau meilės sau.
Piešiant nepradės pinigai ant medžių augti ir loterijoje, galbūt, nelaimėsite. Bet yra labai didelė tikimybė, kad jūs visa savo esybe pajusite, kad jums to ir nereikia. Kad jus daro laimingu meilė, taika, ramybė, švelnumas, atjauta...
Linkiu saldaus malonumo piešiant
Aš nemoku piešti
Kodėl jūs manote, kad nemokate piešti?
Dažniausia frazė, kurią aš girdžiu, tai - aš nemoku piešti.
Ir šita reakcija labai natūrali ir suprantama. Mes galvojame, kad piešti reikia gražiai, iškart įsivaizduojame meno kūrinius, tada prisimename savo mokyklos keverzones ir įsijungia pasipriešinimo reakcija – piešti aš nemoku, piešimas ne man.
Mūsų smegenys tikrai žino, kaip piešti ir moką tai daryti.
Braižyti, piešti – tai viena seniausių žmogaus kūrybinės, emocinės, jausmų ir minčių raiškos forma. Dar pirmykštėse kultūrose piešinys buvo neverbalinė komunikacija ir žmogaus saviraiška. Pirmieji piešiniai senesni už pirmuosius rašmenis net ~25 000 metų. Pirmiausia žmogus piešė.
Piešti žmogui natūralu. Išreikšti savo giluminius procesus žmogui lengviausia ir paprasčiausia vaizdiniais, simboliais. Rašyti, o tuo labiau skaityti – žmogus išmoko gerokai vėliau. Tai sudėtingiau. Niekas išmokęs skaityti, negalvoja, kad turi tapti skaitovu.
Niekas išmokęs rašyti, negalvoja, kad turi tapti rašytoju.
O štai piešia, dažno galvoje, tik dailininkai.
Sunkiausia piešimo dalis yra ne pats piešimas. Pati sunkiausia dalis – pašalinti įsitikinimą – aš nemoku piešti.
O piešti paprasta ir labai labai saldu!
Ir šita reakcija labai natūrali ir suprantama. Mes galvojame, kad piešti reikia gražiai, iškart įsivaizduojame meno kūrinius, tada prisimename savo mokyklos keverzones ir įsijungia pasipriešinimo reakcija – piešti aš nemoku, piešimas ne man.
Mūsų smegenys tikrai žino, kaip piešti ir moką tai daryti.
Braižyti, piešti – tai viena seniausių žmogaus kūrybinės, emocinės, jausmų ir minčių raiškos forma. Dar pirmykštėse kultūrose piešinys buvo neverbalinė komunikacija ir žmogaus saviraiška. Pirmieji piešiniai senesni už pirmuosius rašmenis net ~25 000 metų. Pirmiausia žmogus piešė.
Piešti žmogui natūralu. Išreikšti savo giluminius procesus žmogui lengviausia ir paprasčiausia vaizdiniais, simboliais. Rašyti, o tuo labiau skaityti – žmogus išmoko gerokai vėliau. Tai sudėtingiau. Niekas išmokęs skaityti, negalvoja, kad turi tapti skaitovu.
Niekas išmokęs rašyti, negalvoja, kad turi tapti rašytoju.
O štai piešia, dažno galvoje, tik dailininkai.
Sunkiausia piešimo dalis yra ne pats piešimas. Pati sunkiausia dalis – pašalinti įsitikinimą – aš nemoku piešti.
O piešti paprasta ir labai labai saldu!
Kokia piešimo nauda?
Kokia piešimo nauda?
Piešimas – išmoko nurimti nuo išorinio triukšmo ir išgirsti savo vidinį balsą, intuiciją, kuri visuomet žino, ko ir kada mums reikia.
Piešimas – giliai atpalaiduoja, o tik atsipalaidavus harmonizuojasi visa mūsų vidinė sistema. Tik atsipalaidavus mes gyjame ir suvokiame savo giluminius poreikius. Ir svarbiausia - išmokus atsipalaiduoti - mes žinome, ką mums daryti, kokių žingsnių imtis. Mums nebereikia patvirtinimo ir pritarimo iš aplinkos, kaip mums gyventi.
Piešimas – atskleidžia mūsų kūrybiškumą, gebėjimą mąstyti nestandartiškai. O iš prigimties mes visi esame kūrėjai.
Piešimas – išmoko suprasti save, savo jausmus, emocijas ir jas išreikšti.
Piešimas – išmoko spręsti situacijas, kurti ant popieriaus lapo, o po to visi šie gebėjimai persikelia į kasdienio gyvenimo situacijas.
Piešimas – tai ir nuostabus laisvalaikio praleidimo būdas. Jums nereikia ieškoti, kas jums palaikys kompaniją, nereikia ieškoti kur nueiti, net nereikia jokių brangių priemonių pirkti. Jums tereikia popieriaus lapo pieštukų ir jūs jau susikuriate savo pasaulį, kuriame ilsitės, žaidžiate, svajojate.
Piešimas - gali tapti jūsų saugia erdve, kur ateinate pailsėti, kuomet pavargote. Ateinate palikti įtampos, kada diena buvo kupina rūpesčių. Ateinate išlieti emocijų, kuomet per dieną visko prisikaupė. Popieriui jūs galite papasakoti viską, ką norite. Jis neišduos, neišjuoks, neatstums ir visada jūsų lauks.
Piešimas – giliai atpalaiduoja, o tik atsipalaidavus harmonizuojasi visa mūsų vidinė sistema. Tik atsipalaidavus mes gyjame ir suvokiame savo giluminius poreikius. Ir svarbiausia - išmokus atsipalaiduoti - mes žinome, ką mums daryti, kokių žingsnių imtis. Mums nebereikia patvirtinimo ir pritarimo iš aplinkos, kaip mums gyventi.
Piešimas – atskleidžia mūsų kūrybiškumą, gebėjimą mąstyti nestandartiškai. O iš prigimties mes visi esame kūrėjai.
Piešimas – išmoko suprasti save, savo jausmus, emocijas ir jas išreikšti.
Piešimas – išmoko spręsti situacijas, kurti ant popieriaus lapo, o po to visi šie gebėjimai persikelia į kasdienio gyvenimo situacijas.
Piešimas – tai ir nuostabus laisvalaikio praleidimo būdas. Jums nereikia ieškoti, kas jums palaikys kompaniją, nereikia ieškoti kur nueiti, net nereikia jokių brangių priemonių pirkti. Jums tereikia popieriaus lapo pieštukų ir jūs jau susikuriate savo pasaulį, kuriame ilsitės, žaidžiate, svajojate.
Piešimas - gali tapti jūsų saugia erdve, kur ateinate pailsėti, kuomet pavargote. Ateinate palikti įtampos, kada diena buvo kupina rūpesčių. Ateinate išlieti emocijų, kuomet per dieną visko prisikaupė. Popieriui jūs galite papasakoti viską, ką norite. Jis neišduos, neišjuoks, neatstums ir visada jūsų lauks.